MITSUBISHI L400 patikimumas

MITSUBISHI L400 techninę apžiūrą iš pirmo karto išlaiko 28,6% atvejų — tai gerokai žemiau nei Lietuvos vidurkis (49,4%, skirtumas 20.9 proc. punkto). Vertinimas paremtas 28 realių techninių apžiūrų, atliktų Lietuvos TA stotyse nuo 2015 m. Tai ne gamintojo reklama ir ne užsienio testai — tai faktinė šio modelio būklė Lietuvos keliuose.

Praktikoje tai reiškia, kad daugiau nei kas antras L400 į techninę apžiūrą atvažiuoja su trūkumais, kuriuos tenka taisyti ir važiuoti pakartotinai. Perkant naudotą L400 verta iš anksto suplanuoti diagnostiką — dažniausiai fiksuojami trūkumai matosi žemiau esančiame išvadų pasiskirstyme.

Iš visų MITSUBISHI L400 apžiūrų 57% baigiasi išvada „dideli“ arba „pavojingi trūkumai“ — tai gedimai, su kuriais TA neišlaikoma ir važiuoti nesaugu. Likusi dalis pasiskirsto tarp „be trūkumų“ ir „nedidelių trūkumų“, kurie netrukdo išlaikyti apžiūros, bet rodo, ką verta sutvarkyti.

MITSUBISHI L400 parkas Lietuvoje pasiskirstęs tarp dyzelino (61%) ir benzino — abu variantai rinkoje įprasti. Vidutinis dyzelinių L400 dūmingumas per TA — 1.932 m⁻¹.

Tipinė MITSUBISHI L400 rida per techninę apžiūrą Lietuvoje — apie 262 000 km (mediana, vidurkis 261 590 km). Tai realus atskaitos taškas vertinant skelbimus: jei parduodamo L400 rida gerokai mažesnė nei bendraamžių, tai arba retai važinėtas egzempliorius, arba — dažniau — atsukta rida.

Didelė mediana rodo, kad L400 Lietuvoje važinėja intensyviai ir ilgai — rinkoje daug egzempliorių su 250–350 tūkst. km. Perkant tokį automobilį svarbiausia ne pati rida, o priežiūros istorija: laiku keisti skysčiai ir dirželiai lemia daugiau nei odometro skaičius.