VOLVO 240 patikimumas

VOLVO 240 techninę apžiūrą iš pirmo karto išlaiko 33% atvejų — tai gerokai žemiau nei Lietuvos vidurkis (49,4%, skirtumas 16.4 proc. punkto). Vertinimas paremtas 163 realių techninių apžiūrų, atliktų Lietuvos TA stotyse nuo 2015 m. Tai ne gamintojo reklama ir ne užsienio testai — tai faktinė šio modelio būklė Lietuvos keliuose.

Praktikoje tai reiškia, kad daugiau nei kas antras 240 į techninę apžiūrą atvažiuoja su trūkumais, kuriuos tenka taisyti ir važiuoti pakartotinai. Perkant naudotą 240 verta iš anksto suplanuoti diagnostiką — dažniausiai fiksuojami trūkumai matosi žemiau esančiame išvadų pasiskirstyme.

Iš visų VOLVO 240 apžiūrų 47% baigiasi išvada „dideli“ arba „pavojingi trūkumai“ — tai gedimai, su kuriais TA neišlaikoma ir važiuoti nesaugu. Likusi dalis pasiskirsto tarp „be trūkumų“ ir „nedidelių trūkumų“, kurie netrukdo išlaikyti apžiūros, bet rodo, ką verta sutvarkyti.

VOLVO 240 parkas Lietuvoje pasiskirstęs tarp dyzelino (48%) ir benzino — abu variantai rinkoje įprasti. Vidutinis dyzelinių 240 dūmingumas per TA — 2.273 m⁻¹.

Tipinė VOLVO 240 rida per techninę apžiūrą Lietuvoje — apie 262 000 km (mediana, vidurkis 254 678 km). Tai realus atskaitos taškas vertinant skelbimus: jei parduodamo 240 rida gerokai mažesnė nei bendraamžių, tai arba retai važinėtas egzempliorius, arba — dažniau — atsukta rida.

Didelė mediana rodo, kad 240 Lietuvoje važinėja intensyviai ir ilgai — rinkoje daug egzempliorių su 250–350 tūkst. km. Perkant tokį automobilį svarbiausia ne pati rida, o priežiūros istorija: laiku keisti skysčiai ir dirželiai lemia daugiau nei odometro skaičius.