Ką daryti tą pačią minutę
Jei temperatūros rodyklė lipa į raudoną zoną arba užsidegė perkaitimo lemputė, saugiai sumažinkite greitį ir kuo greičiau sustokite bei išjunkite variklį. Toliau važiuoti perkaitusiu varikliu draudžiama — kiekviena minutė didina žalos riziką. Įjunkite avarinius žibintus ir pasitraukite į kelkraštį.
Yra vienas prieštaringas, bet naudingas veiksmas dar bevažiuojant iki sustojimo: išjunkite kondicionierių ir įjunkite saloną šildantį pečiuką maksimaliai. Pečiuko radiatorius papildomai atima šilumą iš variklio ir gali laikinai numušti temperatūrą, kol saugiai sustosite.
Sustoję pakelkite variklio dangtį (jei nesiveržia garai), kad variklis vėdintųsi, ir palaukite. NEjunkite variklio iš karto atgal.
SVARBU: neatidarinėkite karšto radiatoriaus bakelio
Įkaitusioje aušinimo sistemoje skystis būna aukštesnės nei 100 °C temperatūros ir po slėgiu. Atsukus išsiplėtimo bakelio ar radiatoriaus dangtelį iš karto po sustojimo, verdantis skystis ir garai gali ištrykšti į viršų ir sunkiai nuplikyti veidą bei rankas. Tai reali ir dažna trauma.
Palaukite bent 30–45 minutes, kol variklis atvės, ir tik tada, apsimovę pirštine bei laikydami dangtelį per skudurą, lėtai atsukite jį pirmą laipsnelį, kad nuleistumėte slėgį. Jei skubate ar abejojate — geriau iš viso nelieskite ir kvieskite pagalbą.
Dažniausios perkaitimo priežastys
Aušinimo skysčio trūkumas dėl nuotėkio — dažniausia priežastis. Skystis gali sunktis pro pažeistą žarną, radiatorių, siurblį ar nesandarų bakelį. Sumažėjęs skysčio kiekis nebespėja atvesti variklio.
Sugedęs termostatas užstringa uždaroje padėtyje ir neįleidžia skysčio į radiatorių, todėl temperatūra šauna aukštyn net esant pilnai sistemai. Neveikiantis aušinimo ventiliatorius leidžia perkaisti stovint kamštyje ar mieste, nors greitkelyje temperatūra būna normali.
Sugedęs aušinimo skysčio siurblys (pompa) nustoja varinėti skystį po sistemą, o užsikimšęs iš vidaus arba iš išorės apneštas radiatorius blogai atiduoda šilumą. Kartais perkaitimą lydi ir baltas garas — apie tai plačiau automobilis dūmija skiltyje apie aušinimo skystį.
Ką galite patikrinti patys atvėsus varikliui
Atvėsus varikliui patikrinkite aušinimo skysčio lygį bakelyje — jei jis žemiau minimumo, tai jau užuomina apie nuotėkį arba oro kamštį sistemoje. Apžiūrėkite, ar po automobiliu ir ant variklio nėra skysčio lašų, ar nesuskilusios žarnos, ar sausas radiatorius.
Jei skysčio trūksta, galima atsargiai įpilti (idealiu atveju — tinkamo tipo aušinimo skysčio, kraštutiniu atveju — švaraus vandens, kad pasiektumėte servisą). Tačiau tai laikina priemonė: jei skystis vėl dingsta arba temperatūra kyla iš naujo, toliau važiuoti nevalia — reikia rask autoservisą ir gedimą pašalinti.
Kada būtina vežti, o ne važiuoti savo eiga
Jei variklis perkaito iki raudonos zonos ir po atvėsimo temperatūra vėl greitai kyla, jei matote akivaizdų didelį nuotėkį arba iš po dangčio veržiasi garai — automobilio nevairuokite, o organizuokite pervežimą. Rizika sugadinti variklį kelis kartus viršija tralo kainą.
Jei nesate tikri dėl būklės, saugiausia palik užklausą su situacijos aprašymu — servisas patars, ar saugu atvykti savo eiga, ar geriau vežti. Reguliariai prižiūrimų automobilių perkaitimo rizika mažesnė; kaip prevencija veikia savalaikis aušinimo skysčio keitimas ir sistemos patikra.